Vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislynas

BALTOJI ŽVAIGŽDĖ

Naujausia Foto

puga ir che...

Mus kerpa

Elmira +37069917150

Klaida
  • JFTP::login: Unable to login
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
  • JFTP::write: Unable to use passive mode
Vakarų Škotijos baltasis terjeras PDF Spausdinti El. paštas

Vakarų Škotijos baltasis terjeras (west highland white terrier), sutrumpintai vadinamas Vestu,  buvo išvestas medžioklei. Jų grobis paprastai – maži gyvūnai, tokie, kaip triušiai, voverės ir pelės, tačiau šie šunys medžiojo ir lapes bei barsukus. Jaunos kalytės yra ypatingai aistringos medžiotojos. O šiais laikais mielai skuodžia paskui kates, vaikus ar kitus greitai judančius objektus.

Išvaizda

Vestų akys skaisčiai tamsios ir truputį įdubusios, o žvilgsnis veriantis. Ausys mažos, stačios ir smailios. Patinai paprastai sveria nuo 7 iki 10 kg, o kalytės – nuo 6 iki 8 kg. Vidutinis šios veislės šunų ūgis – 28 cm. Uodega – morkos formos, ilgis – apie 12,5–15 cm.

Šie šunys yra raumeningo kūno sudėjimo ir ypatingai tvirtos kaulų struktūros. Jų kaukolė didelė, snukis trumpas, sukandimas „žirklių formos” (sukandus, apatinės iltys dengia viršutines, viršutiniai kandžiai dengia apatinius). Dantys gana masyvūs tokio nedidelio ūgio šunims.

Kailis dvisluoksnis: minkštą, tankią pavilnę dengia šiurkštus apie 5 cm ilgio viršutinis kailis, reikalaujantis daug  priežiūros. Šios veislės šunys beveik ar visiškai nesišeria. Tačiau dėl įvairių priežąsčių kojų bei barzdos plaukai gali tapti varinio atspalvio, o šeimininkų plaukai, ieškant išeities, žili.

Charakteris

Tai energingi ir komunikabilūs šunys su linksmu ir smalsiu charakteriu. Lengvai dresuojami, bet viskas turi būti pateikta žaidimo formoje.

Kaip ir daugelis kitų šunų, šie terjerai paprastai miega 13 valandų per parą. Vestai prisitaiko prie savo šeimininko miego ir nežadina anksti.

Šie šunys yra labai sargūs ir mėgsta paloti. Nuo mažens auklėjant galima lojimą sutramdyti iki tylaus buksėjimo

Šį šunį galima apibūdinti kaip mielą, gudrų, protingą, pavydų, aktyvų, drąsų ir bebaimį naminį gyvūną, pasiryžusį nesitraukti iš kovos lauko net mirtino pavojaus akivaizdoje.

Priežiūra

Vestai turi polinkį į alergijas, jų oda linkusi sausėti, todėl dažnas maudymas šias problemas gali padidinti. Geriausia šios veislės šunis maudyti kartą per mėnesį ar rečiau. Tačiau kailį šukuoti reikia dažnai, kad jis būtų švarus ir kad vienodai pasiskirstytų riebalai. Norėdami palaikyti kailio drėgmę, maudykite juos vaikišku ar kitokiu šampūnu, skirtu švelniai odai. Nuo nugaros  kailį patartina pešti kas mėnesį.

Prie kailio priežiūros pratinkite šuniuką kiek įmanoma jaunesniame amžiuje, idealiausia šuniui esant 3-4 mėnesių.

Sveikata

Vakarų Škotijos baltieji terjerai gali sirgti apatinio žandikaulio osteopatija, šnekamojoje kalboje ji dar vadinama „Liūto nasrais”. Ši liga turi genetinių komponentų: tai autosominis recesyvinis paveldėjimo tipas, t. y., šuniuko, kuris serga šia liga, tėvai nešioja blogą geną. Vienintelis būdas identifikuoti geno nešiotojus – per gimusį šuniuką. Iki tol veisėjai gali net nežinoti apie šio geno nešiotojus.

Apatinio žandikaulio osteopatija yra ypatingai skausminga šuniukui: skausmą ir diskomfortą jis išreiškia cypdamas, skausmingai reaguoja, kai paliečiama jo galva ar ėda. Todėl šuniukas gali tapti letargiškas, nenoriai ėsti. Ši būklė ištinka, kai šuniukui sueina  3–6 mėnesiai, ir praeina spontaniškai iki sueina 12 mėnesių.

Istorija

Vestai yra kilę iš kernterjerų, kurie kartais natūraliai atsivesdavo baltų šuniukų ir škotų terjerų, kurie taip pat atsitiktinai atsivesdavo baltų šuniukų.  Kitų terjerų, tokių, kaip Bedlingtono terjerų ir Dandie Dinmont terjerų, baltieji naujagimiai buvo įvedami į kraujo liniją norint išgauti norimus charakterio bruožus, bet ši praktika 1850-aisiais buvo sustabdyta.

Kai kurie šaltiniai šios veislės veisėjo garbę priskiria 1800 m. vakarų Škotijos Argylo regione gyvenusiam Colonel Edward Donald Malcolm’ui iš Poltalloch šeimos. Kiti šaltiniai teigia, kad veislės sukūrėjas buvo VIII-asis Argylo kunigaikštis (Campbell’ų klano vadas). Tačiau tarp šių dviejų ponų turėjo vykti kažkoks bendradarbiavimas. Rūšies išvedimas, siekiant visų norimų bruožų, turėjo trukti apie šimtą metų.

Šių šunų baltas kailis darė juos matomus medžiojant Škotijos durpynuose ir išskyrė iš kitų gyvūnų (tai buvo labai svarbu, nes medžiotojai kartais sumaišydavo rudus šunis su lapėmis ir juos nušaudavo). Jų kūno sandara ypač tvirta.

Iš pradžių ši veislė buvo žinoma kaip Poltalloch terjerai (pagal Malcolm’ą); taip pat jie buvo vadinami Roseneath terjerais (pagal Argylą), Baltauoju Roseneath terjeru, o XIX a. pabaigoje – tiesiog baltaisiais Škotų terjerais.

www.baltosuodegos.lt

 

Comments  

 
0 #1 vejus Antradienis, 06 Spalis 2015
paskambinkit kada bus pietu skotu baltas terjeras nr +37060918106 taiva.
Citata
 

Pridėti komentarą


Saugos kodas
Atnaujinti